Interviu su KTU Socialinių mokslų Edukologijos mokslo srities II kurso doktorante, vyr.muzikos pedagoge, dainavimo studijos „Pušynėlis“ vadove Asta Tamušauskaite.

Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo vaidmenį muzikos ir ugdymo srityje?

Muzikos srityje dirbu jau 16 metai. Pagrindinė mano veikla - muzikos didaktika. Svarbiausias mano uždavinys – išugdyti vaikų poreikį muzikai.

Šiuolaikinėje visuomenėje plati būrelių pasiūla: nuo keramikos iki bokso.Tarkite žodį, kodėl muzika yra viena iš svarbiausių sričių vaiko papildomam ugdymui?

Muzika  labai  plati veiklos sritis, - nuo dainavimo, ritmikos, muzikos klausymo,iki muzikos atlikimo. Kiekviena muzikavimo sritis lavina bei ugdo skirtingus gebėjimus bei įgūdžius. Dainuojant tobulinama kalba, dikcija, lavinama artikuliacija, vystomas kvėpavimas, lavinama atmintis,dėmesys....grojant taip pat lavinama atmintis, motorika, stiprinama valia, užsispyrimas ir tt... grojant pučiamaisiais instrumentais plečiamas plaučių tūris, stiprinami kvėpavimo raumenys, lavinama atmintis....tačiau svarbiausias muzikos pranašumas yra tas, jog ji lavina dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, kuo negali pasigirti kitos veiklos rūšys.

Jūs matote muzika lavintus vaikus, tačiau įvairioje kitoje aplinkoje nesunku pastebėti muzika nelavinamus vaikus. Kokius skirtumus įžvelgiate tarp šių vaikų?

Nelavinami muzika vaikai nėra tiek jautrūs, empatiški, išraiškingi, emocingi, laisvi, valingi, dori, jų vaizduotė ir kūrybiškumas yra žymiai skurdesni už muzika lavinamus vaikus. Dainuojančių bei pučiamaisiais instrumentais grojančių vaikų ne tik kvėpavimo tūris yra didesnis, bet ir kvėpavimo sistemą palaikantys raumenys yra stipresni, o tai turi įtakos kvėpavimo takų ligų profilaktikai, - muzikuojantys vaikai rečiau serga laringitu, faringitu, bronchitu.

Kokio amžiaus vaikui rekomenduotumėte pradėti muzikinę veiklą? Juk dabar madingos muzikos mokyklos, kursai kūdikiams. Ką manote apie kūdikių muzikinį lavinimą?

Prenetalinis kūdikio muzikavimas jau seniai nėra naujiena, apie tai seminarus veda ir gydytojas Šemeta, jis rekomenduoja nešioti specialius diržus su tam tikrais muzikos įrašais. Pritariu gydytojo nuomonei, nes teko domėtis V. A. Mocarto muzikos klausymo įtaka vaiko intelektualiniam ir holistiniam vystymuisi, apie kurį rašo D. Campbel. Manau, kuo anksčiau pradėsime su vaiku muzikuoti, tuo vaiko gebėjimai bus geriau išvystyti.

Tikriausiai praktika leistų tinkamai atsakyti – kas labiau lavina vaiko gabumus: gyvai atliekamas muzikos kūrinys, ar įrašo klausymasis (klasikos, folkloro ir pan.)?

Jei tik yra galimybė, siūlau visada klausytis gyvai atliekamos muzikos.

O muzikuojant su mažaisiais, kokius judesius reikėtų prijungti dainuojant, kad vaiko lavinimas būtų efektyviausias? Galbūt yra specialių muzikos kūrinių, kur sukurta imitacija?

Muzikuojant su mažaisiais judesius diktuoja pats kūrinėlis - jei tai lopšinė, tai siūlau vaikučiams imituoti lėlytės supimą, jei dainuojama apie lietų - tai pirštukais belsti į grindis, jei apie meškutį - tai imituojame sunkų meškino ėjimą ir pan.

Smalsu, kada Jūs pati pažinote muziką ir kokią naudą ji davė Jūsų asmenybės brandai?

Muzikuoti pradėjau ikimokykliniame amžiuje, lopšelyje - darželyje - tuo metu sudalyvavau dviejose dainų dainelėse. Labiausiai muzikuoti mane paskatino pati darželio muzikos mokytojos asmenybė - jos gerumas, šiltumas, pagarba ir meilė mažam vaikui. Devynerių metų įstojau į fortepijono klasę Pasvalio muzikos mokykloje, dalyvavau B. Dvariono konkursuose. Baigusi ją, įstojau į Panevėžio  J. Švedo pedagoginės mokyklos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo muzikos ugdymo speciakybę, esu laimėjusi etiudų konkursą; vėliau studijos Klaipėdos ir Kauno muzikos akademijose. Net studijuodama KTU edukologijos magistro studijose savo magistro darbą rašiau muzikos tematika, kuris davė impulsą studijuoti doktorantūros edukologijos srities studijose ir gilintis į muziką dar plačiau... Taigi, ankstyvas ir ilgas kelias į muzikos pažinimą įgalino tapti valinga, stipria, tikslo siekiančia, empatiška, kūrybinga, fantazuojančia, laisvai mąstančia, kritinio mąstymo nestokojančia asmenybe, kuri siekia mokytis visą gyvenimą...

Daugiau apie Dr. Astą Tamušauskaitę:

Lektorius/išorinis ekspertas: 

socialinių mokslų srities, edukologijos krypties mokslų daktarė Asta Tamušauskaitė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.;

Paslaugos: mokymai (kursai, seminarai) ikimokyklinių įstaigų pedagogams; mokyklų pedagogams; muzikos pedagogams (ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų), chorų vadovams, muzikos organizacijų vadybininkams ir kt. konsultavimas (bakalauro/magistro baigiamieji ir kursiniai darbai) socialinių  mokslų srityje, kvalifikacinių ir kt. programų rengimas (pagal kliento užsakymą);mokslinių/periodinių straipsnių rengimas;socialinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai.

Seminarų temos (2015m):

1. „Choro vadovo edukacinė veikla” .
2. „Choras kaip besimokanti organizacija“.
3. „Muzikos organizacija kaip besimokanti organizacija“.
4.  „Muzikos pedagogo mokymasis mokymosi visą gyvenimą kontekste”.
5.  „Ikimokyklinės įstaigos muzikos pedagogo mokymasis mokymosi visą gyvenimą kontekste".
6. „Inovacinės muzikinės kultūros ugdymas mokykloje“.
7.  „Inovacinės muzikinės kultūros ugdymas pradinėse klasėse“.
8.  „Inovacinės muzikinės kultūros ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje".
9.   „Inovatyvūs įgalinimo metodai  mokykloje“.
10.  „ Inovatyvūs įgalinimo metodai ikimokyklinėje įstaigoje“.
11.  „Individo mokymosi stilius“.
12.  „Muzikinių inovacijų diegimas ikimokyklinėje įstaigoje: vadybinis aspektas“.
13. „Muzikinių inovacijų diegimas mokykloje: vadybinis aspektas“.
14.  „L. Navickienės emocinio imitavimo metodo diegimas ikimokyklinės įstaigos muzikinėje veikloje“.
15.  „Sėkmingų novacijų diegimas mokykloje“.