PAŠTO BALANDŽIAI Ar kada nors turėjote slaptą draugių kalbą? O gal kada nors su draugėmis pasigaminote telefoną, savo balkonus sujungdamos virve? Arba parašiusi laišką, įdėjote jį į butelį ir išmetėte į jūrą? O gal pririšote paukščiui prie kojos susuktą popierėlį su slapta žinute? Nesvarbu, jei to nedarėte. Tačiau daug žmonių pasaulyje yra naudojęsi tokiomis neįprastomis komunikavimo priemonėmis. Dar viena iš jų – balandžių paštas.

ISTORIJA. PRADŽIA

Toks bendravimo metodas žinomas dar antikinėje Persijoje, kurioje buvo puoselėjamas paukščių treniravimo menas. Prieš 2000 metų romėnai naudojo balandžius pagelbėti kareiviams. Graikai tokiu būdu į įvairiausius miestus pristatydavo žinutes apie Olimpinių žaidynių nugalėtojus. Bagdade pašto balandžiai perduodavo žinutes iki 12 a. Kol nebuvo išrastas telegrafas, toks komunikavimo metodas buvo ypač mėgiamas biržos maklerių ir finansininkų. 19 a. pradžioje Olandijos vyriausybė įsteigė civilinę ir karinę pašto sistemą Javoje ir Sumatroje, o paukščius įsigydavo Bagdade. 1851 m. iš Vokietijos kilęs Paul Julius Reuter Londone atidarė biurą, kuris perduodavo akcijų biržos kursus telegrafo kabeliu tarp Londono ir Paryžiaus. Prieš tai beveik metus laiko Reuter naudojo balandžius, kurie skraidindavo akcijų kainas tarp Aacheno ir Briuselio, kai telegrafo kabelio linijos dar nebuvo sujungtos.

BALANDŽIAI KARE

1870-1871 m. Paryžiaus apsiausties metu balandžių paštas buvo atgaivintas ir pritaikytas kariniams tikslams. Daugelyje svarbiausių Europos šalių buvo įsteigtos organizacijos, auginančios pašto balandžius, vėliau kariniams tikslams įvairios vyriausybės įsteigė ištisas komunikavimo pašto balandžiais tarnybas. Balandžiai buvo patikimi, perduodant žinutes iš vienos tvirtovės į kitą, jie sulaukė ir jūrininkų dėmesio.

ĮSTATYMAI

Balandžių paštu naudojosi ir naujienų agentūros, ir pavieniai asmenys, net kai kurios vyriausybės įsirengė savo balandžių pastoges. Buvo sukurti įstatymai, kuriais bet koks pašto balandžio sunaikinimas prilygo nusikaltimui. Netgi buvo steigiamos premijos pašto balandžius auginančioms organizacijoms, ir mokami atlygiai už plėšriųjų paukščių naikinimą. Prieš atsirandant radijui laikraščių reporteriai naudojosi pašto balandžiais gauti informacijos iš jachtų regatų. O pačiose jachtose buvo įrengiamos pastogės balandžiams.

PRIEŠAI

Populiarėjant balandžių paštui atsirado ir trukdymų: atsirado problemų su šių paukščių importavimu, o karo metais buvo naudojami sakalai, specialiai ištreniruoti sugauti balandžius. Per 1870-1871 m. Paryžiaus apsiaustį vokiečiai prieš balandžių paštą panaudojo vanagus. Ir niekas nesukūrė tobulesnės balandžių apsaugos sistemos, nei kinai, aprūpinę paukščius švilpukais ir varpeliais, kurie atbaidydavo plėšrūnus.

PROTINIAI GABUMAI

Šiandien balandžiais naudojasi fotografai, fotografuodami raftingą (nusileidimą plaustais kalnų upe) - paukščiai perneša kompiuterinę laikmeną su skaitmeninėmis nuotraukomis iš fotoaparato tiesiai kelionių organizatoriui (angliškai tai vadinama „sneakernet“).

Balandžiai dalyvauja daugelyje lyginamosios psichologijos eksperimentų, taip pat eksperimentuose, tyrinėjančiuose gyvūnų pasąmonę, todėl mes daug žinome apie balandžių protinius sugebėjimus. Turimi duomenys rodo, kad balandžiai geba paskirstyti dėmesį tarp skirtingų objektų (pavyzdžiui, tarp žmogaus ir kitų gyvūnų), jie gali būti mokomi atpažinti panašius veiksmus ir atsakyti į juos tam tikra seka, jie gali išsiskirti iš kitų balandžių ir gali atkartoti kito balandžio elgseną, balandžiai gali ilgą laiką prisiminti daugybę skirtingų vaizdų (pavyzdžiui, šimtus vaizdų keletą metų) ir pan. Galbūt tokius sugebėjimus turi daugelis žinduolių ir paukščių, tačiau balandžiai turi unikalų sugebėjimą atsiminti kelią į namus, netgi ilgomis distancijomis. Balandžiai atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje panašiai, kaip šimpanzės, orangutangai, delfinai, Afrikinės pilkosios papūgos, varnos, šarkos, drambliai ir...žmonės.

BALANDŽIŲ FOTOGRAFIJA

Tai vadinama oro fotografija, kurią 1907 m. išrado vokiečių vaistininkas Julius Neubronner. Jis sukūrė balandžiams ant krūtinės aliumininius pakinktus, prie kurių pritaisydavo miniatiūrinius fotoaparatus. Iš pradžių šio išradimo nepavyko užpatentuoti, tačiau, pateikus autentiškas balandžių „fotografuotas“ nuotraukas, J. Neubronner buvo išduotas patentas, o vėliau, tarptautinėse fotografijos parodose pristatęs savo techniką, jis pardavė keletą nuotraukų.

Balandžius fotografavimui naudojo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metų, o JAV Centrinė žvalgybos tarnyba, sukūrusi baterijomis įkraunamą fotoaparatą, balandžius naudojo foto šnipinėjimui.

Vėliau buvo sukurti ypatingai maži ir lengvi fotoaparatai su laikrodiniu mechanizmu, o paukščiai ištreniruoti specialiai nešioti reikiamą krūvį. Tai atvėrė naujas fotografavimo galimybes. 2004 m. Britų transliavimo korporacija (BBC) panaudojusi miniatiūrines televizijos kameras, pritaisytas prie sakalų ir vištvanagių, gavo unikalios filmuotos medžiagos.

Skrydis su greičiausiu paukščiu pasaulyje (video)