KOVO AŠTUNTĄJĄ MOTERIMS DOVANOJAME GĖLES

Mąsčiau aš apie moteris ir bandžiau Suvokti kvapą jų.

Ne kūno, o minties,Esybės, asmenybės bei išminties.

Sunku, bet ką jau bedarysi,Juk įdomu.

Vienos jų, sakyčiau, kvepia... gal levandomis.

Na, man juk, vyrui, užuosti jas visai sunku.

Levandomis ir dar kai kuo.

Gilus, sodrus,Visas mintis aptemdęs kvapas dvelkia

Grakštumu, gaiva, plačiom, tyrom svajonėm.

Kitas kvapas, kurį jaučiu, nekilus abejonėm

Primena man pievų dvelksmą, kuomet pajutęs tokį asorti

Iškart regiu savo vaikystę iš arti.

Jaunystė, apiburta kvailionėm,

Leido man patirti tikrą moters grožį:

Mamos rūpestingumą,

Šilumą, meilę bei sielos žaismingumą.

O, rožės! Jaučiu jas!

Taipgi šis kvapas pakerėjo netikėtai.

Didi ir įžvalgi, jaučiu ir tai!

Kartais spygliai išdygsta nei vietoj, nei lauktai.

Tačiau viduje švelni.

Taip rožių kvapas gaubia jas - - moteris.

Taigi kvapų galėtų būti begalybė:

Švelnių, svaigių, paslaptingų ir skanių skanių!

Deja, išvardint jų visų nepajėgiu.

Gėlių - moterų, moterų - gėlių svaigybe