KVEPALŲ PSICHOLOGIJA Šiandien aromaterapija yra pripažįstama kaip itin svarbus mokslas, o kvapai gali nulemti žmogaus psichologinę, emocinę ir fizinę būklę. Aromatiniai aliejai, išgarinti ar kitokiais būdais ištraukti iš gėlių žiedų ir žolių, medžių lapų ir žievės, medienos ir šaknų, buvo šimtmečiais naudojami sveikatai ir grožiui palaikyti. Kvepiančios substancijos – švelni ir veiksminga priemonė ligoms, stresams, organizmo sutrikimams gydyti – buvo žinomos egiptiečiams ir asirams, kinams, babiloniečiams ir šumerams, o visai neseniai aromaterapiją imta taikyti Paryžiaus ir Londono metro.

Daugelis mokslininkų pripažįsta, kad kvapo prigimtis yra asociatyvi - jie sustiprina pojūčius, pažadina vaizduotę, padeda užsimiršti ir perkelia žmogų į kitą realybę. Kvepalai dovanoja žmogui iliuziją. Kvepalus renkamės ne tik dėl to, kad mums patinka kvapas, bet ir todėl, kad kvepalai atspindi mūsų asmenybę. Todėl tam tikri asmenybių tipai mėgsta skirtingus kvapus. Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, tiesa su nedidele žmonių grupe. Tyrimo išvadose rašoma, kad ekstravertai, kuriems reikalinga stimuliacija iš aplinkos, dažniau renkasi gaivius, žalius, aktyvuojančius kvapus, tuo tarpu intravertai renkasi harmonizuojančius rytietiškus kvapus, o emociškai prieštaringos asmenybės – svajotojai – mėgsta pudruotus gėlių kvapus.

Psichologinį kvepalų efektą tiria mokslininkai
Aromaterapijos specialistai ir kvepalų gamintojai visada tikėjo, kad kvepalai daro tiesioginį poveikį mūsų psichologijai. Matuodami smegenų ir širdies veiklą mokslininkai nustatė, kad tam tikri kvapai atpalaiduoja ir veikia raminančiai, sumažėja nerimas, pyktis (levandos, ramunėlės, muskatas, sandalmedis), kiti stimuliuoja, energizuoja, šalina nuovargį ir didina dėmesingumą (bergamotė, karčiųjų apelsinmedžių žiedai - neroli, kvapieji kanangai – ylang ylang, jazminai, saldieji pankoliai). Vieno testo metu ore buvo paskleisti citruso ir kedro kvapai. Kompiuteriu spausdinę žmonės per valandą atspausdino 14% daugiau eilučių ir padarė 21% mažiau klaidų. Aromaterapija susidomėta jau senovėje, tačiau iš pradžių kvepalų terapija taikyta gydymo tikslais, o tik neseniai imta gilintis į psichologinę ir dvasinę įtaką. Šiuolaikiniais tyrimais gilinamasi į psichologinės analizės, vadinamą „nuotaikos profiliavimo“, metodą, kuriuo identifikuojami kvapai ir kvepalai padedantys geriau jaustis.

Šiek tiek aromaterapijos istorijos
Tradiciškai manoma, kad 1928 m. prancūzų chemikas René-Maurice Gattefossé pirmą kartą pavartojo terminą „aromaterapija“ Susidomėti terapinėmis eterinių aliejų savybėmis jį paskatino sprogimas parfumerijos laboratorijoje. Nudegusią ranką jis atsitiktinai įmerkė į vonelę su levandos eteriniu aliejumi. Gattefossé ranka sugijo taip greitai, kad apstulbintas chemikas ėmėsi tolesnių tyrinėjimų, kuriuos aprašė keliolikoje knygų. Gattefossé atradimas įkvėpė naudoti eterinius aliejus gydomaisiais tikslais ir kitus. Vienas jų, prancūzų karo chirurgas Jean Valnet, Antrojo pasaulinio karo metais naudojo čiobrelio, gvazdikėlių, citrinos ir ramunėlių eterinius aliejus žaizdoms ir nudegimams gydyti. Jis pastebėjo ir tai, jog kvapai gydo psichinius sutrikimus. Gydytojo J.Valnet veikalas „Aromaterapija“ buvo išverstas į anglų kalbą, o masažuotojas Robert Tisserand knygos idėjas ėmė taikyti savo praktikoje. 1960 m. biochemikė Marguerite Maury surado būdą kaip reguliuoti eterinių aliejų koncentraciją ir užtikrinti veiksmingesnį jų įsismelkimą į poodį. Į aromaterapiją ji įvedė bazinius augalinius aliejus, kuriuos maišydama su nedidelėmis eterinių aliejų dozėmis galėjo kurti individualaus kvapo ir savybių gydomuosius mišinius, skirtus konkrečiam pacientui. Drauge su Jean Valnet ji sukūrė gydomojo poveikio masažo teoriją.

Apie kvepalus...

Kvepalai mums daug ką pasako apie žmogų, jo asmenybę, būdą, netgi jo sielą. Jeigu žmogus nėra mums malonus, mums nepatiks jo kvepalų aromatas ir atvirkščiai, jeigu kvapas mums sužadina kažkokius nemalonius prisiminimus, mes nenorėsime bendrauti su tuo žmogumi.

Jacques Polge, buvęs pagrindinis Chanel parfumeris, sakė: „Kvepalai man yra poetinė forma, ypatingas būdas išraiškai: be žodžių, be vaizdo, kažkas nematoma, bet labai stipru“. Marilyn Monroe į klausima, kuo vilkėdama ji gulasi į lovą, atsakė: „Chanel Nr. 5“. „Aš dažnai neturėdavau kuo avėti, tačiau visuomet turėjau savo kvepalus, savo ryžių pudrą, savo knygas, savo arbatos puodelį ir savo Pablo švelnumą.“ - teigė Pablo Picasso draugė Fernande Olivier. Aktorė Catherine Deneuve kalbėjo: „Aš verčiau užmiršiu akinius ar raktus, nei iš namų išeisiu nepasikvėpinusi.“ „Kas valdo kvapus, tas valdo ir žmonių širdis.“ rašė Patrick Süskind „Kvepalai“.