GALINGIEJI MAŽŲJŲ LAVINTOJAI – MUZIKA IR PASAKOS Yra dvi naujienos – gera ir bloga. Galime pasidžiaugti – gimstamumas Lietuvoje nemažėja.  Bloga naujiena ta, kad pamiršę praeitį, skubame į ateitį, nebemokantys džiaugtis tuo, kuo džiaugėsi mūsų ankstesnės kartos.. Vaikai – kaip laikrodžiai, svarbūs mums savo darniu tiksėjimu. Todėl būtina šias rodykles nuolatos pasukti tinkama linkme.

Paskatinkime vaikų brandą

Sveikas vaikas – kiekvieno tėvo siekiamybė. Tačiau žinios apie sveikatos sampratą tikrai ne visų pasiekimas. Tiems, kurie mano, kad sveikata tiesiog kūno ligų nebuvimas, norisi priminti, kad Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pripažinimu, sveikata – tai visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Verta suklusti – kokius būdus naudojame, kad vaikas gimtų ir augtų visapusiškai sveikas? Siekiant dar niekada neįvykdytos revoliucijos – užauginti taikų širdimi ir kūnu vaiką, reikia nei daug nei mažai – rūpintis jaunąja karta dar iki gimimo. Devyni mėnesiai laukimo prabėga greitai ir niekada negrįžta, tinkamai jų neišnaudojus, visas tolimesnis auklėjimas gali nueiti veltui. Daugelis specialistų rekomenduoja vaiko asmenybės brandinimą muzika ir pasakomis.

Kaip muzikuoti vaiko labui?

Muzikos terapija plačiai varijuoja: tai ir pamokėlės nėščiosioms, audiovizualiniai užsiėmimai (pvz.: taikoma sanatorijose, kai nėščioji atsipalaidavusi klausosi muzikos ir žiūri raminančius vaizdus, rodomus dideliame ekrane. Tokį metodą drąsiai galima išmėginti ir namie, užsidėjus ausines, klausyti raminančios muzikos ir vartyti nuotraukų albumą, piešti ar pan..), išskirtinės muzikos mokyklos vaikams nuo pat kūdikystės (Pvz.: “Suzuki”, “Yamaha”), lopšinės vakarais, šokių kursai, koncertai, muzikiniai spektakliai, meninio ugdymo projektai ir kita. Viena pietiečių legenda sako, kad pilvo šokio kilmė siekia afrikos pirmąsias tautas, kai gimdančios moterys judindavo klubus pagal ritmą, kad kūdikis taisiklingai įsistatytų į klubus ir užgimtų be streso.

Pradžią tėvai turėtų padaryti nėštumo metu.

“Akyla vien tik širdis. Svarbiausia akimis nepamatysi...” – Antuanas de Sent Egziuperi.

Būdamas motinos įsčiose vaikas nemato mūsų aplinkos, tačiau nenutrūkstamai bendrauja su garsų pasauliu. Kūdikiams patinka A. Vivaldžio, P. Čaikovskio, V.A.Mocarto ir kitų kūriniai. Reguliuojant garsų poveikį galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų – pagreitinti visas jo formavimosi fazes. M. Lazarevas teigia, kad pats tinkamiausias laikas formuoti visapusiškai sveiką asmenybę – pirmieji nėštumo mėnesiai. Tačiau nespėjusiems užsiimti muzikiniu ugdymu neverta nusiminti. A. Ingaunytė rašo, kadgalingiausias smegenų vystymosi periodas vadinamas “šansų langu”. Jis trunka nuo gimimo iki dešimties metų.

Muzika – kuo ji ypatinga mūsų vaikams?

J.W.Gėtė teigia, kad būtent muzika padeda vaikui paruošti savo emocijas gyvenimui. O J. Gumbytė – Mačiulskienė rašo, kad kūdikiai, kuriems lavinamas muzikinis intelektas, pralenkia bendraamžius. Būdami dviejų savaičių, jau nulaiko galvutę, yra labai dėmesingi – šešių mėnesių stebėdami aplinką sugeba išlaikyti judančius daiktus, anksti pradeda kalbėti, yra sveikesni už kitus. Girdėdami muzikos garsus, vaikai juos papildo vaizdiniais. Ankstyvasis muzikinis lavinimas, jo patirtis lemia vaikų kūrybingumą, vaizduotę, emocijas, intelektą.

Realūs faktai

Stebinantys Kauno I-osios muzikos mokyklos muzika ugdomų jaunųjų mokinių vaizduotės reiškiniai. Klausydamiesi garsios pianistės, Martynos Jatkauskaitės, atliekamų klasikos kūrinių, mažieji rašė refleksijas.

“...Atrodo, kad čiurlena upelis, o pirštai laksto lyg maži lietaus lašai...” – Daiva;

“...Ji viską išreiškia kūnu...” – Viktorija;

“...Susiliejus su fortepijonu, gražiausiais garsais valdo jį”... – Marija;

“...Atrodo, kad kai ji groja, pianinas pats groja tai, ką ji galvoja...” – Viltė;

“...Pievų gyvūnai šoka ryto rasoje...” – Andrius.

Toks žavus nestereotipinis mąstymas gali pasireikšti bet kuriam pradinukui.

Seku seku pasaką...

Kalbant apie asmenybės brandinimą, nepakenktų atversti pasakų kortas. Tikriausiai neatsirastų prieštaraujančių teiginiui, kad dorovinis auklėjimas sąlygoja sėkmingesnę vaiko socializaciją, turtina dvasią. Pasakos – lietuvių kultūrinis paveldas, kuris nieko nekainuoja, neatima daug pastangų ir laiko. Žinoma, mums, suaugusiems, nebereikia pasakų, tačiau kilnūs idealai širdyje lieka visam gyvenimui. Moterys svajoja apie princą ant balto žirgo, vyrai slapta trokšta būti narsūs, kaip riteriai. Vaikams pasakų pasaulis padeda pajusti savikontrolę, pažinti save.

Kaip sekti pasakas?

Svarbu ne tik pasekti pasaką, bet ir aptarti ją, interpretuoti. Tai šansas suformuoti jų savimonę, galbūt daug platesnę nei suagusiųjų. Pasakų aptarimas mažam žmogučiui ištiesia pagalbos ranką bandant suvokti savo vidinį pasaulį. Galima kurti savąją pasaką. Tuomet vaikas mokysis spontaniškumo, atskleis savitą požiūrį į supančią aplinką, didės jo kūrybingumo potencialas. Tėvai nori, kad vaikai lanksčiai mąstytų, pasižymėtų išskirtine vaizduote, originalumu. Tam tereikia sudaryti sąlygas išreikšti emocijas, maksimaliai išnaudoti kūrybines galias. Kaip tai padaryti optimaliausiu būdu? N.Bražienėpataria: pasakų sekimą, analizę ir interpretaciją, pasakų perkūrimą, pasakų dramatizavimą, žaidimus pasakomis, vaizduotės pratimus pasakų tema, pasakų kūrimą... Pasakų sekimas bus naudingas, jei akcentuosite gėrio triumfą, pabrėšite teigiamų veikėjų taurias, dvasines savybes, smerksite neigiamus poelgius. Pvz.: lapė gauna pelnytą atlygį – bausmę už tai, kad nuskriaudė gaidelį, taip padėsite vaikui suprasti, kad nevalia skriausti silpnesnio.