 |
ARBATOS IŠ RYTŲ Nors galime didžiuotis savų pievų vaistažolių arbatomis, bet šį kartą pristatome kiniškos arbatos rūšis, savybes ir kilmę. |
Pagal kinų arbatos klasifikavimo tradiciją, arbatos skirstomos į pagrindines stambias grupes, kurios atstovauja tam tikrą spalvą. Populiariausios ir geriausiai pažįstamos yra šios:
- Žalioji arbata;
- Baltoji arbata;
- Geltonoji arbata;
- Raudonoji arbata (vakaruose šios rūšies arbatą vadiname: “Juodoji arbata”);
- Juodoji arbata (daugumai pažįstama kaip Pueras arba “Pu-Erh” arbata);
- Mėlynai žalia arbata (Turkio spalvos arbata arba tiesiog Ulong (wulong, oolong) arbata).
Apie kiekvieną arbatų grupę galima būtų parašyti ne vieną knygą, nes kiekviena jų turi savo kilmės legendą, ilgų šimtmečių istoriją ir suvaidino didelį vaidmenį Kinijos dvasiniame, kultūriniame, ekonominiame, evoliuciniame gyvenime. Taip pat labai daug informacijos gausu apie konkrečios rūšies arbatos sudėtį ir poveikį žmogaus organizmui. Ne ką mažiau ji veiksminga ir žmogaus dvasinei būsenai pagerinti.
Žalioji arbata. Tai populiariausia kinų arbatos grupė, turinti daugiausiai rūšių (minima apie 1000 skirtingų rūšių). Pasižymi plačiausiu ir universaliausiu poveikiu žmogaus organizmui. Tokia rūšių gausa atsirado dar nuo senovėje vykusio žaliosios arbatos “konkurso”. Arbatos augintojai, išgavę naują arbatos skonį, siųsdavo ją imperatoriui. Jei arbata įtikdavo imperatoriui, naujos arbatos rūšies išradėjas būdavo gausiai apdovanojamas. Taigi, kiekvienas arbatos augintojas jautė "pareigą" sukurti naują arbatos rūšį, kuri būtų geresnė už visas tuo metu buvusias.
Apie šios rūšies arbatą, ko gero, rasite daugiausiai informacijos lietuvių kalba, nei apie kitas rūšis.
Reikia išskirti vieną žaliosios arbatos pogrupį: žaliąją jazmininę arbatą. Ši grupė taip pat turi gana daug skirtingų arbatos rūšių. Įvairus jazminų panaudojimas arbatoje yra seniausias ir populiariausias žaliosios arbatos aromatizavimo būdas. Tad žaliosios jazmininės arbatos kvapą galite drąsiai vadinti “senosios Kinijos aromatu”.
Baltoji arbata. Pati natūraliausia ir mažiausiai fermentuota arbata. Galima sakyti, kad tiesiog nuskinta ir sudžiovinta. Jos kokybę mums gali išduoti baltų “plaukelių” kiekis ant arbatos lapelių. Dėl šių baltų plaukelių arbata ir gavo savo pavadinimą. Šios arbatos pavadinimą kinų kalba, galima būtų išversti taip: "baltasis pūkelis". Beje, ir užplikyta arbata labiausiai primena vandenį, nes turi tik vos vos gelsvą atspalvį. Pagal legendą, ją skina nekaltos mergelės auksinėmis žirklėmis. Viena iš priežasčių, kodėl ši arbata yra gana brangi, tai jos trumpas derliaus nuėmimo laikas. Baltoji arbata yra skinama tik vieną kartą metuose (anksti pavasarį) ir tik kelias dienas. Dėl to arbatos derliaus surenkama labai mažai.
Šią arbatą ypač vertina gurmanai dėl jos subtilumo, nepaprasto švelnumo. Taip pat ją renkasi labai jautrūs ir dvasingi žmonės. Iš visų mano išvardintų arbatų, būtent baltoji arbata yra rekomenduojama nėščioms moterims. Tinkamiausias laikas gerti šią arbatą - vasara.
Geltonoji arbata. Viena rečiausių iš visų arbatos rūšių (ko gero, pati rečiausia kinų arbatos rūšis). Sunkiai apibūdinamo skonio, jos tiesiog reikia paragauti. Ilgą laiką ji buvo laikoma kaip kultūrinė vertybė, kurią parduoti užsienio pirkliams buvo griežtai draudžiama. Pirmasis žmogus, išdrįsęs parduoti geltonąją arbatą, buvo imperatoriaus šeimos narys. Vis dėlto, už tokį nusikaltimą, net ir jis neišvengė griežtos bausmės.
Raudonoji arbata. Ko gero, ji yra mažiausiai populiari arbata Kinijoje (kai, tuo tarpu, Pietų Azijoje ji yra pati populiariausia). Raudonoji arbata yra labiausiai fermentuota. Lyginant su šviesiosiomis arbatomis (balta, žalia, geltona), ši arbata kardinaliai skiriasi savo sudėtimi ir savybėmis. Geriausias laikas gerti šią arbatą yra šaltuoju metų sezonu. Ji vertinama, kaip iš vidaus šildanti arbata. Netinkamai vartojama (didžiuliais kiekiais ir stipria koncentracija) šios grupės žemiausios kokybės arbata turi stiprų žalingą toksinį poveikį ir yra kenksminga žmogaus sveikatai.
Juodoji arbata. Išskirtinė arbata. Vienintelė arbata, kuri skinama nuo arbatos medžio (visos kitos kinų arbatos rūšys skinamos nuo arbatos krūmo). Arbatžolėms naudojami didžiausi lapai. Šios arbatos skonio ir kvapo niekada nesumaišysite su jokia kita arbata. Užplikyta arbata būna labai tamsi (nuo tamsaus kaštono iki beveik juodos spalvos). Pagal skonio ir kvapo savybes, ji vadinama “Žemės aromato” arbata. Šios arbatos receptas atsirado labai atsitiktinai. Kinijos imperija rengėsi karui, tad imperatorius liepė savo arbatos meistrams paslėpti arbatos atsargas. Meistrai, pasiėmę dideles ąžuolines statines (bačkas),kietai sluoksniais sudėjo į jas arbatos lapus. Statines su arbata užkasė po žeme. Po kelių metų, pasibaigus karui, imperatorius liepė atkasti arbatos statines. Paragavęs arbatos nusprendė, kad ši arbata bus išimtinai imperatoriaus arbata ir ją turės teisę gerti tik imperatoriaus šeima. Arbatos fermentacijos būdą gaubė didžiulė paslaptis. Jei arbatos meistras išduodavo kam nors fermentacijos “receptą”, jis būdavo be gailesčio baudžiamas mirtimi.
Ši arbata prilygsta vynui. Kuo ji ilgiau išlaikyta, tuo ji geresnė, brandesnė ir, žinoma, brangesnė. Jauniausias Pueras gali būti maždaug 1,5-2 metų. Norint paragauti kiek įmanoma brandesnio Puero, Lietuvoje yra galimybė jo įsigyti maždaug iki 30 metų senumo. Reikia pabrėžti, kad visos kitos kinų arbatos geriausiai vertinamos, būdamos kuo šviežesnės ir jaunesnės (iki 10 mėnesių nuo jos surinkimo, tinkamose arbatžolių laikymo sąlygose).
Pagal arbatos poveikį organizmui, Pueras pasižymi kaip greitai šalinantis toksinus (ypač alkoholį), valantis kepenis, greitinantis medžiagų apykaitą ir ardantis riebalinį audinį. Daugelio moterų Pueras yra vadinamas “grožio arbata”.
Mėlynai žalia (turkio) arbata. Arbatos pavadinimas “Ulong” į lietuvių kalbą verčiamas: "juodasis drakonas". Šis pavadinimas kilęs nuo šiaurinio regiono ulongų, nes arbatžolės yra beveik juodos spalvos ir savo forma primena drakoną. Pietinio regiono ulongų arbatžolės yra mėlynai žalios spalvos, todėl vadinama turkio spalvos arbata. Pagal legendą, šią arbatų rūšį atrado kinų vienuoliai. Vienuolynai buvo įsikūrę aukštai kalnuose. Šalia vienuolyno buvo ir sodai, kuriuose vienuoliai augino vaisius, daržoves ir arbatos krūmelius. Arbatą skinantys vienuoliai užsiaugindavo nagus, kad arbatos lapelių nesuspaustų pirštais ir skindami nepažeistų, tad arbatos pumpurėlius (pirmus tris lapelius) tiesiog nugnybdavo nagais. Visus tris arbatos lapelius susukdavo taip, kad jie nenuplyštų nuo bendro kotelio. Vizualiai turėjo atrodyti, kaip trys burbuliukai ant vienos šakelės, deja, transportavimas dažnai sugadina arbatą.
Kadangi arbata buvo prižiūrima ir gaminama vienuolių rankomis, ji laikoma dvasine (meditacine) arbata. Tikėtina, kad arbatos gaminimo procese vienuoliai būdavo meditacinėje būsenoje. O dėl savo augimo vietovės (aukštai kalnuose), sakoma, kad šį arbata yra gimusi tarp žemės ir dangaus. Pagal tradiciją, ši arbata geriama pagal tik jai vienai sukurtą ritualą, kurio metu naudojami du indeliai (puodeliai), kurių vienas (aukštesnis, plonesnis) vadinamas “dangaus indu”, o kitas (žemesnis, plokščias) – “žemės indu”. Pagal tradicija, Ulongas turėtų būti gaminamas tik rankomis.
Ši arbata yra stipriau fermentuota nei žalioji arbata, bet mažiau fermentuota, nei raudonoji arbata. Ulongų fermentacija yra labai sudėtinga ir trunka gana ilgai, todėl galime mėgautis puikiai pažįstamais, bet netikėtais arbatos aromatais.
ARBATOS PLIKYMAS
Geriausiai arbata atsiskleidžia arbatos ceremonijos metu, bet žmonių, kurie turi arbatos ceremonijos priemones (spec. stalelį, įrankius, indus) ir žinias, kaip ceremoniją atlikti, yra vienetai visoje Lietuvoje. Tuo labiau, kad mūsų šalyje nėra parduotuvės, kurioje būtų galima įsigyti kinų arbatos ceremonijos reikmenų. Tačiau yra rekomendacijų, kaip namų sąlygomis teisingai užsiplikyti arbatos pagal svarbiausius arbatos ceremonijos principus. Nors tai nebus arbatos ceremonija, bet arbata gausis puiki.
Arbatžolių amžius ir kokybė yra labai svarbūs, jei siekiama mėgautis puikia arbata, bet visų svarbiausias komponentas - vanduo. Netinkamas vanduo gali sugadinti net ir pačią geriausią arbatą, o tinkamas vanduo gali puikiai atskleisti arbatos gerą skonį, kvapą net ir su žemesnės kokybės arbatžolėmis. Jei yra galimybė, rinkitės gyvą vandenį - iš šaltinio ar šulinio. Nesivadovaukite šiuo faktu vienareikšmiškai, nes kai kurie šaltiniai ir šuliniai gali turėti didelį kiekį trąšų liekanų (žiūrint kokios paskirties yra aplinkinės žemės). Kita rekomendacija -pirkti geros kokybės geriamą vandenį ir į jį įmerkti kristalus (pvz.: kalnų krištolą). Vandentiekio vanduo dažniausiai būna per kietas ir su dideliu kiekiu kalkių.
Nemažiau svarbu yra ir vandens temperatūra. Apskritai, kiekvienai arbatos rūšiai yra rekomenduojama būtent jai tinkamiausia plikymo temperatūta. Kad nereiktų smulkintis, namuose siūloma visas minėtas arbatas plikyti 70-80 laipsnių karščio vandeniu. Puiku, jei Jūsų arbatinukas turi termometrą. Jei neturi, įsigykite vandens termometrą ir stebėkite, kaip atrodo vanduo, pasiekęs 70 laipsnių. Turėkite omenyje, kad arbatinuko viršuje vanduo yra vėsesnis, nei apačioje. Neturit termometro, galite nustatyti temperatūrą “iš akies”, pagal senovinę kinų tradiciją. Turite stebėti vandenį, kol pamatysite vandens paviršiuje atsirandančius mažus sūkurėlius, lengvą vandens bangavimą. Ši vandens virimo stadija vadinama “vėjas pušų viršūnėse”. Pasiekęs šią fazę, vanduo yra tinkamos temperatūros arbatos plikymui. Niekada nenaudokite verdančio vandens. Yra gandų, kad reikia pilnai užvirinti vandenį ir palaukti dešimt minučių. Jokiu būdu nesivadovaukite tuo dėl dviejų priežasčių: pirma – pilnai užviręs vanduo jau yra miręs vanduo (netinkamas arbatai visiškai), antra – šioje instrukcijoje nepaminėtas kiekis. Jei jūs užsivirinote vandens tik vienam puodeliui, tai po dešimt minučių jis bus jau šaltas, o jei užsivirinote tris litrus vandens, tai mažai tikėtina, kad per dešimt minučių jo temperatūra nukris iki 70 laipsnių.
Arbatžoles plikykite tik arbatinuke, ar bet kokiame kitame indelyje su dangčiu, bet ne tame pačiame puodelyje, iš kurio ketinate gerti arbatą. Jei gersite arbatą iš puodelio, kurio dugne bus arbatžolės, tai geros arbatos turėsite tik pusę puodelio, nes kuo žemiau arbatžolių, tuo arbata bus stipresnė. Geriausiai arbatą plikyti Cino (Zino) molio arbatinuke (tačiau ne taip lengvą tokį rasti Lietuvoje). Besirinkdami iš visų kitų arbatinukų, niekada nesuklysite pasirinkę stiklinį arbatinuką, nes galėsite matyti , kada arbata yra tinkamo stiprumo. Naudojant neperšviečiamą arbatinuką, teks pasikliauti intuicija ir konkrečios arbatos rūšies pažinimu (plikymo savybėmis).
Plikant aukštos kokybės arbatą vienam žmogui, pakanka dviejų gramų arbatžolių. Jei ruošiatės gerti žemesnės kokybės arbatą, kurios dar nesatę gėrę, vienam žmogui plikykite pusę arbatinio šaukštelio arbatžolių. Kitą kartą jau žinosite, ar pakako šio kiekio, ar reikia didinti (mažinti). Turėkite omenyje, kad kuo daugiau arbatžolių reikia vienam puodeliui arbatos, tuo arbatžolės yra prastesnės kokybės. Taip pat svarbu laikytis taisyklės, kad geriau per silpna arbata, nei per stipri! Atkreipkite dėmesį į arbatos surinkimo datą. Arbata yra tinkama naudoti daugiausiai dešimt mėnesių nuo jos surinkimo ir laikant tik labai geroje (hermetinėje) pakuotėje. Nesirinkite arbatos, kurios galiojimo laikas nurodomas dar 2-3 metus į priekį .Tokia arbata gali turėti sintetinių kvapų, dažų (tam, kad greitai ir ryškiai nudažytų karštą vandenį). Atkreipkite dėmesį bei palyginkite, kaip vandens spalvą keičia pigi “prikvepinta” arbata ir natūrali geros kokybės arbata. Pirmuoju atveju, įmerkę arbatos pakelį į karštą vandenį, pamatysite nuo jo besiskiriančias ryškios spalvos sroves (sluoksnius). Taip “elgiasi” kai kurios rūšies dažai. Natūralios kokybiškos arbatžolės vandens spalvą keičia lėtai, bet tolygiai – be jokių ryškios spalvos srovių, sklindančių iš arbatžolių.
Nepaprastai svarbus yra arbatos plikymo laikas. Aukštos kokybės arbata vienam žmogui plikoma 3-5 sekundes, o ant arbatžolių pilama maždaug pusė stiklinės vandens. Tad labai kokybiškas arbatžoles vienam vidutiniam puodeliui plikykite maždaug iki 10 sekundžių. Kai išgersite šį puodelį, galite drąsiai iškart plikyti tas pačias arbatžolės antrą (trečią, penktą, dešimtą) kartą, tik kaskart plikykite truputėlį ilgiau. Šiuo atveju turėsite galimybę justi, kaip keičiasi arbatos skonis su kiekvienu plikymu. Žemesnės kokybės arbatą vienam puodeliui įprasta plikyti maždaug pusę minutės ir iki minutės. Naudojantis stikliniu arbatinuku, galite pasikliauti arbatos spalva. P.S. turėkite omenyje, kad baltoji arbata yra labai šviesi ir labiau primena vandenį. Tad jei lauksite, kol vanduo nusidažys įprastai arbatai būdinga spalva – sugadinsite arbatą. Na, ir kritiškai įvertinkite plikymo laiko rekomendacijas, kurios būna užrašytos ant arbatos pakelių. Pasikliaukite savo skoniu ir ilgainiui iš konkrečios rūšies arbatos spalvos jau tiksliai nustatysite tinkamą arbatos koncentraciją pagal savo skonį.
Svarbu turėti omenyje, kiek žmonių gers arbatą. Jei arbatą geriate vienas, tuomet, plikant arbatą, ant arbatžolių pilkite tiek vandens, kiek maždaug tilps Jūsų puodelyje. Kai arbatžolės arbatinuke pritrauks, visą arbatą iš arbatinuko susipilkite sau į puodelį. Jei arbatą gersite su draugu, tuomet Jums bus reikalingas dar vienas indas (geriausia antras arbatinukas, kuris gali būti be dangtelio). Jei pilsite arbatą tiesiai į puodelius iš arbatinuko, kuriame yra arbatžolės, tuomet pirmasis arbatos puodelis gali būti per silpnas, o antrasis – per stiprus. Taigi, neturėsite nei vieno puodelio geros arbatos. Tam išvengti reikalingas antras arbatinukas, į kurį supilama visa arbata iš arbatinuko, kuriame buvo plikoma. Antrajame arbatinuke arbata susimaišys, tuomet iš jo išpilstykite arbatą į puodelius. Taip turėsi du vienodus, vidutinio stiprumo arbatos puodelius.
Būtų puiku, jei prieš geriant arbatą, arbatinukus ir puodelius pašildytumėte, laikinai pripilant į juos karšto vandens iki to momento, kol jie bus reikalingi arbatai. Tuomet arbata nepatirs kardinalaus temperatūros skirtumo, kuris slopina arbatos aromatą.
Tai yra svarbiausi akcentai, “pasiskolinti” iš kinų arbatos ceremonijos, kad ir namų sąlygomis galėtumėte mėgautis puikia arbata. Tikrojoje arbatos ceremonijoje neapsiribojama tik arbatos plikymo taisyklių įgyvendinimu, bet taip pat didelis dėmesys tenka mėgavimuisi kintančiu arbatos aromatu, arbatos vartojimo specifika ir ypatinga būsena – arbatos meditacija.
