ROMA – AMOR

Roma - meilės miestas. Paklausite, kodėl būtent Roma? Todėl, kad ne Paryžius. Roma irgi turi savo meilės legendų, čia žmonės irgi myli, bučiuojasi. Roma užburia dieną ir tampa kerinti naktį, savo akinančiomis šviesomis ir juodomis arkadų eilėmis užliūliuojanti bet kokį atsargumą, o naktiniai praeiviai mėgaujasi ilgais tamsiais šešėliais, nutįsusiais nuo senojo miesto griuvėsių. Staiga imi manyti, kad tavęs niekas nemato, nei pasislėpusio aklinai juodame skersgatvyje, nei nutvieksto automobilių ir motorolerių žibintų šviesos, tiesiog pasiduodi ir atsiduodi miestui, o jis tampa tavo sąjungininku.

NORVEGIJA – ANT PASAULIO KRAŠTO

Norvegija vilioja savo aukštu pragyvenimo lygiu, gerai apmokamu darbu, žvejybos ypatumais ir baltomis naktimis Šiaurėje, slidinėjimo malonumais vidurio Norvegijoje, neįžengiamais miškais, pilnais trolių, pasakojimais apie vikingus, svaiginančiai stačiais fiordais, krioklių vandens jėga, grynu jūriniu oru, lėtu gyvenimo tempu.

PARYŽIUS TIKROVĖJE IR KINO FILMUOSE

Šiomis dienomis jau aštuntą sausį į didžiųjų Lietuvos miestų kino teatrus atsikraustys ir nuo šalčio sužvarbusias sielas kvies vidun sušilti prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Šiųmečiai „Žiemos ekranai“ kalbės apie meilę, ne tik prancūzišką.

Ar Paryžius iš tikrųjų yra toks užburiančiai žavingas, koks jis gyvena mūsų vaizduotėje, kino filmų įkvėptas ir sukurtas?

RUDENS SAVAITGALIS NIDOJE

Ramuma ramiausia. Tik pulsuojantis jūros ošimas ir begalinis šaižus žuvėdrų klyksmas. Žalias ir drėgnas kvapas – jūros dumblių ir miško samanų. Raukšlėti žvejo pirštai tarp murzinų tinklo kilpų įsipynę, gintarėlių spindėjimas šlapiame baltame delne, o toliau – tik tolių toliai tolių toliuose…Kada ten benuvyktum, persikėlus į Kuršių Neriją visada pasijunti it kitos erdvės apvilktas, kažin koks kitoks jausmas apima - tartum svečioj šaly esi.