POKALBIS SU NUOSTABIĄJA IEVA  Ieva Karpienė - žmogus, kuris savo idėjomis, projektais ir žmogišku dėmesiu visiškai natūraliai, organiškai apjungia mamų, tėvų ir vaikų širdis. Aktyvi sąmoningų moterų bendruomenių narė, sveiko, tvaraus gyvenimo būdo propaguotoja, lauko darželio bendraautorė, laisvalaikio centro „Mamos laikas" vystytoja, keturių vaikų mama.Galima vardinti Ievos interesus iki ryto, tačiau pakalbinkime pačią iš arčiau.

Ieva, kokiame savo gyvenimo etape dabar esi? Kaip galėtum jį įvertinti tiek praėjusio, tiek būsimo gyvenimo perspektyvoje? Kas tave atvedė į šiandien? 

Šviesiame. Šiandien pavasariška diena, šviečia saulė, įkvepia kalbėti apie ramybę. Esu keturių vaikų mama, mylimo ir mylinčio vyro žmona. Be to, namuose du augintiniai. Tai labai intensyvus etapas, daug garsų, iškylančių klausimų, pokalbių, įvairiausių emocijų. Visgi, gyvenu prasmingą gyvenimo etapą. 

Dirbančiai, išsilavinusiai moteriai, auginančiai keturis vaikus, tikriausiai ne visuomet lengva rasti motyvacijos ir jėgų užsiimti papildoma veikla, o tu įstojai į psichologijos studijas? Kodėl? Ką sumanei? 

Į psichologiją atvedė ieškojimai, kodėl vis dar nesijaučiu gerai savyje, kažkas tarsi kibina, spaudžia tam tikrus mygtukus ir man tai nepatinka, nedera su manąja moters, mamos vizija. Aš ją turiu ir noriu prie jos artėti. Tikiu, kad galiu geriau, tinkamiau valdyti savo reakcijas, emocijų raišką. Tokie klausimai, ieškojimai atvedė į dar vienų studijų pasirinkimą. Svajojau tapti psichologe gana seniai, visgi taip aplinkybės susiklostė, kad baigiau socialinės pedagogikos studijas. Tai taip pat artima žmogui. Juk viskas apie tai, kaip padėti kitiems. Toji pagalba, noras išklausyti, apjungti, palengvinti kitiems gyvenimus visada reiškėsi, neakivaizdžiai. Daug metų mano namuose vyko jaukūs moterų susibūrimai, ugdančios, atpalaiduojančios veiklos. Įvykiai dėliojosi natūraliai. 

O rimčiau pasvarsčius, psichologijos studijų pasirinkimą nulėmė keli momentai. Visų pirma tai, kad man vis dar smalsu toliau analizuoti savo reakcijas, save, tai niekur nedingo ir noriu tai tęsti, antra, šie mokslai vertingi dėl visų šeimos narių emocinės sveikatos. Juk artimiesiems gera, kai šalia harmoninga mama, toji, kuriai gera gyventi. Taip pat dėl naujai įkurtos erdvės mamoms. Tam, kad turėčiau ir žinių, pasitikėjimo, profesionalumo padėti moterims. 

Panašu, kad Jūsų šeimos gyvenime didelę vietą užima vaikai. Ką tau pačiai gyvenime reiškia vaikai? 

Žvelgiant į vaikus, kyla tokie pamąstymai, kad jie yra atviri pasauliui, tyri, švarūs savo ketinimais, be jokių užslėptų kėslų.Į vaikus, tiek kitų, tiek savo, žiūriu kaip į mokytojus, asmenybes, kiekvieną esantį autentišką ir taimane inspiruoja siekti kokybės jų auklėjime, ugdyme. 

Moterys kalba, kad su kiekvienu vaiku šeimoje tarsi transformuojasi jų gyvenimai, atsiveria nauji požiūrių horizontai, ar tu taip pat jauti motinystės galią? 

Aš tikiu, kad kiekvienas vaikas, atėjęs į šeimą, pakeičia moterį, bet nėra paprasta apibūdinti žodžiais ir įvardinti pokyčius, nes jie reiškiasi individualiai. Nėštumas ir gimdymas juk ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas, sukeliantis moters gyvenime reikšmingų psichologinių pokyčių. Po gimdymo keičiasi ne tik kūnas, išorė, tačiau kartais galime pajausti, kad ir dalykai, kurie plika akimi nematomi, dvasiniai, moraliniai prioritetai taip pat persiskirsto. Galbūt ne visos moterys pastebi tų pasikeitimų galingumą. Todėl manau, labai svarbu leisti sau stabtelėti ir susimąstyti,pajausti kūnu ir širdimi, kad tavo asmenybėjeyra pasikeitimų. Nėra lengva atsakyti, nes tai gilu… 

Vaikams labai svarbu matyti laimingą, save realizuojančią mamą? Ką apie tai manai? Kokia mama vaikams suteikia saugumo jausmą? 

Aš manau, kad šeimoje svarbu matyti mamą visokią - kaip žmogų patiriantį įvairias emocijas, išgyvenimus. Nereikia slėpti savęs ir bėgti nuo sunkių jausmų, nes bendraujant nuoširdžiai, vaikas mokosi suprasti savo ir kitų emocijas, jam bus lengviau išreikšti savo jausmus, nuomonę. Aš viduje jaučiuosi ženkliai laimingesnė, kai save realizuoju, pasikalbu su savo vidiniais „angelais ir demonais". Savirealizacija ir darbas su savimi suteikia ramybės jausmą. Investuodama į tai laiką ir energiją tampu emociškai atsparesnė, stabilesnė. 

O ką daryti, jei nepavyksta tokia visada išlikti?

Aš, tarkime, mėgstu tyrinėti savo mintis, emocijas, elgesį. Nuolat ieškau apie ką, kodėl, kaip. Taip pat mėgstu ir malonius dalykus, kaip vonia, knyga. Nevengiu ir masažų, terapijų kūnui, protui. Pamenu, mintis apie erdvę mamoms išsigrynino per "Lila" žaidimą, atrodo paprastai, bet štai dalykai jau vyksta. 

Kas vis dėlto labiausiai tave motyvuoja motinystėje? 

Tiesiog veikla, kai stojiesi ir eini pirmyn. Noras, kad vaikai užaugtų laimingais žmonėmis, kuo mažiau patyrę vidinių traumų. Suprantu, kad visų juk neišvengsi, aš turėjau savas, jie, tikriausiai, susirinks savas, tačiau noriu nenustoti stiebtis ir būti tokia mama, kokia aš įsivaizduoju norinti būti. 

Esi natūralaus, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja. Kaip tai pasireiškia tavo ir tavo šeimos gyvenime?  

Natūralumas, prisitaikymas prie gamtos yra mano siekiamybė, vektorius į artimos ateities gyvenimo būdą. Su vyru deriname savo ir vaikų mitybą, ieškome sveikesnių patiekalų, atsisakome organizmui nereikalingo maisto, domimės natūralios mitybos principais. Mėgstame pasivaikščioti miške, lauko darželio apylinkėse, kuo dažniau fiziškai judėti. Visgi, leidžiu sau nuklysti, kartais užsipilti „nuodėmingojo” padažo. Paskutiniu metu žiūriu į viską paprasčiau, atlaidžiau ir tai teikia ramybės. 

Kai tiek daug veiki gyvenime, tikriausiai turi aiškią vidinę vertybių sistemą, kokios yra tavo pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujantis priimi sprendimus? 

Man patinka vadovautis taisykle „nedaryk kitam to, ko nenorėtum pats patirti", bei prisiminti seną gerą patarlę, kad „lazda turi du galus". Savo vaikus mokinu, kad nereikia kerštauti, greičiau įsijausti į kito žmogaus padėtį, jausmus. Net perskaičiusi straipsnius apie įvairius netinkamus poelgius, neskubu daryti išvadų, visų pirma pagalvoju, kaip žmogui turėjo būti negerai, kad jis taip pasielgė. Taip pat itin vertinu sąžiningumą pačiai prieš save. Todėl viena iš vertybių tikrai yra tiesa, taip pat atvirumas, kitų žmonių supratimas. Man itin svarbi gyvenimo dalis pati šeima ir pagarba šeimoje. Mėgstu minčių higieną tam, kad vis išsigryninti, kas svarbu, o kas ne. Skaičiau puikią knygą - „ Du gyvenimai", iš kurios pamenu mintį, kad kai žmogus viduje gražus, išorėje tai taip pat atsispindi. 

Dabar žmonės išsiilgę gyvo bendravimo, tu organizuoji susitikimus mamoms. Apie ką jie? Kaip manai, į ką šis projektas išaugs? 

Tai apie lengvumą mamoms, įkvėpimą, pakylėjimą virš buities. Nesiekiame apkrauti informacija, nes mamoms tiesiog norisi atsipalaiduoti, pažinti save mamystėje, įsimylėti save naujai. Pokalbiai aktualiomis temomis, fotosesijos, koučingo, žmogaus dizaino, stiliaus konsultacijos, tokios dirbtuvės kaip molio dirbinių, vainikų pynimoir pan. - visa  tai yra tai, ko man kažkada reikėjo, tačiau šalia tokio formato susitikimų mamoms, vienoje vietoje ir už prieinamą kainą, neradau. Mes pasirinkome dirbti Kartą išsigryninau šią idėją ir noriu jos nepaleisti. Siekiu visuomenei siųsti žinutę, kad vaiko psichinė, emocinė sveikata labai stipriai priklauso nuo mamos psichologinės, emocinės sveikatos. Džiaugiuosi, kad jau net ir vyrai pastebi, jog žmonos grįžta švytinčios, klausia, kur jos skuba tokios linksmos.  

Visi tavo darbai susiję su žmonėmis. Kas tau yra žmogus? 

Žmogus yra gyvenimas, gelmė, išgyvenimai, kiekvienas atsineša daug įvairialypės patirties. Manau, kad žmogus žmogui reikalingas bendrauti, reikštis. Padėti kitam, rūpintis tuo, kuriam reikia rūpesčio, globos, apginti. Tai yra mano šiandienos žodžiai apie žmogų. 

Daugiau: erdvė mamoms „Mamos Laikas” FB - @mamoslaikas. Gyvi susitikimai Lauko darželio erdvėje ketvirtadieniais 18-20val. 

Tekstas: Dominika Novickienė kalbino Ievą Karpienę 

Nuotraukos: asmeninės Ievos Karpienės nuotraukų archyvas