ČIA IR DABAR – PAŽINTIS SU VIPASANOS MEDITACIJA Apsižvalgius aplink šiandien atrodo, kad visi kažkur skuba, nori ką nors pasiekti, laimėti, niekur nespėja, neturi laiko ir tik sau išdrįsta prisipažinti taip pavargę, kad nė patys nebemato viso to prasmės...Ir ima ieškoti būdų, kaip atgauti prarastą (o gal ir niekad neturėtą?) vidinę ramybę. Turbūt bent viena ausimi jau kur nors girdėjote, kad, neva, vienas iš kelių į tą „amžiną laimę“, apie kurią visi svajojame – meditacija. Susipažinkime su Vipasanos meditacija, kuri moko meno gyventi čia ir dabar.

Kas yra Vipasanos meditacija?

Vipasana – tai viena seniausių Indijos meditacijos technikų, kurią daugiau kaip prieš 2500 metų iš naujo atrado princas Sidharta Gautama (vėliau tapęs Buda). Žodis “vipassana“ reiškia „matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų“. Taigi, iš esmės Vipasana - tai žiūrėjimas tam tikru būdu, kuris padeda matyti realybę tokią, kokia ji yra. Tai galima apibūdinti, kaip gyvenimo meną ir kaip savęs stebėjimu paremtą sąmonės valymo metodą, padedantį priimti gyvenimo iššūkius ir problemas ramiai ir neprarandant pusiausvyros. Šiuo metu Vipasanos meditacija yra plačiai praktikuojama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Vipasanos meditacijos esmė

Vipasanos meditacijos esmė - stebėdamas pojūtį, leidi jam pasikeisti. Technika yra visiškai paprasta: tiesiog atsisėdi patogiai, bet tiesiai, ir stebi, kaip įkvepi ir iškvepi, tuomet - kokie pojūčiai kyla. Vieni mūsų pojūčiai kyla dėl fizinių priežasčių – raumenų įtampa, rūbų lietimasis prie kūno, oro temperatūra. Kiti pojūčiai kyla dėl fiziologinių priežasčių – kraujo pulsavimas, kvėpavimas, nuovargis. Dar kiti pojūčiai kyla dėl psichologinių priežasčių – emocijos, mintys. Meditacijos metu nei minčių, nei pojūčių ne interpertuoji, ne svarstai, o stebi. Ši technika moko žiūrėti į realybę ne į tokią, kokia tu nori, kad būtų, kokią susikuri savo loginiais ar neloginiais konstruktais, bet į tokią, kokia ji yra.

Akcentuotina tai, kad Vipasanos meditacija vyksta koncentruojantis tik į kvėpavimą ir pojūčius, t.y. jos metu nėra naudojami jokie kiti objektai ar stimulai - nei piešiniai, nei vaizdiniai, nei muzika. Proto apvalymas medituojant tam tikrus vaizdinius ar garsinius objektus yra kitos meditacijos formos. Visgi Vipasanos meditacija toli gražu nėra kvėpavimo pratimas, todėl kvėpavimo nereikia reguliuoti, tiesiog stengtis kuo ilgiau išlaikyti dėmesį į jį. Taip bandydami susikoncentruoti į natūralų kvėpavimą, mokomės suvaldyti ir nuraminti savo protą. Ilgainiui protas tampa aštrus ir skvarbus, sugebantis atlikti įžvalgos užduotį.

Kokia meditacijos nauda?

Meditacijos nauda gyvenimui yra akivaizdi. Pokyčiai vyksta nuolatos - su kiekvienu meditacijos kursu įgaunama subtilesnė įžvalga, pamatomi vis nauji dalykai. Daugelis praktikuojančių meditaciją patvirtins, kad meditavimo minutės - tarsi grįžimas namo: kai nurimsta begalinis minčių srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir iš tikrųjų pabūti dabartyje. Tie, kurie kasdienybėje linkę į impulsyvumą (kad ir atlikdamai paprastus veiksmus), jau po pirmojo kurso pajunta, kad taip paprastai nebegali sau leisti elgtis impulsyviai -  atlikdamas kokį nors veiksmą susimąsto, kaip jį atlieka. Tie, kurie linkę savyje kylančias emocijas "užkrauti ant kitų žmonių", pajutę kito žmogaus atžvilgiu viduje kylantį pyktį ar nepasitenkinimą, jo nebeišsako, bet ir nenuslopina, o tiesiog pastebi ir paleidžia. Ilgainiui praktikuojant šią meditaciją atpalaiduojamos kasdienio gyvenimo tėkmėje susikaupusios įtampos ir išmokstama reaguoti į malonias ir nemalonias situacijas, išlaikant pusiausvyrą. Besirūpinantiems ilgaamžiškumo paslaptimi, paskatinamasis faktas užsiimti meditacijos praktika gali būti tai, kad moksliniai tyrimai patvirtina, jog meditavimas padeda žmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti bei sulėtinti jų irimo procesus: tai aiškinama tuo, kad medituojant protas ilgam laikui nuteikiamas pozityviai, o teigiamos mintys sąlygoja teigiamus pokyčius mūsų ląstelėse.

Ar Vipasanos meditacija yra religija?

Nors Vipasaną galima vadinti dvasine praktika, o jos praktikavimą - dvasiniu keliu, ši meditacija griežtai atskiriama nuo bet kokios religijos. Vipasanos principuose teigiama, kad Vipasanos būdu pasiektas apsivalymas – „universalus vaistas nuo universalių problemų, niekuo nesusijęs su organizuota religija ar sektantizmu“. Todėl nors Vipasanos techniką išvystė Buda, ją gali praktikuoti ne tik budistai, bet ir kiekvienas, neprieštaraudamas savo rasei, bendruomenei ar religijai.

Noriu pradėti, bet baisu

Dažnai svarstydami pradėti kokį nors asmeninį tobulėjimą, tiesiog ilgai galvojame, kad būtų gerai vieno ar kito dalyko pasimokyti, arba skaitome įvairias saviugdos knygas, prašome draugų ar pažįstamų pasidalinti savo patirtimi. Visgi, tam, kad iš tikrųjų suprastum dalyką, turi jį pats išbandyti. Praktikuojantys Vipasanos meditaciją tikina, kad kiekvienas gali išsėdėti tiek laiko, kiek reikia: jei nepavyksta sutelkti dėmesio – bandyk dar kartą. Tačiau reikia pridurti ir tai, kad Vipasanos technikos sėkmės paslaptis – reguliari ir nenutrūkstama praktika vienumoje. Norintiems užsiimti Vipasanos meditacija rimčiau, svarbu susirasti mokytoją, kad netinkamai atlikta meditacija nepakentų. O pažanga Vipasanos kelyje priklausys tik nuo jūsų gerų savybių, asmeninio tobulėjimo ir dar penkių veiksnių: pastangų rimtumo, pasitikėjimo, nuoširdumo, sveikatos ir išminties. Smalsu išbandyti, bet baisu? O ką prarasi pabandęs? Galbūt tik atrasi, kad būtent čia ir dabar yra tavo tikroji laimė, tikroji ramybė ir tikroji harmonija, kurių visur ieškai ir nerandi.

Tekstas: Viktorija Šimašiūtė

Nuotrauka: www.flickr.com