KAIP PAMĖGTI SAVO DARBĄ

Ar yra trečia išeitis? Taip.Tai – pasitenkinimas darbu, nes tai, ko trokštate, gali būti kaip tik ten, kur esate dabartiniu momentu. Patarimų šia tema yra mažiausiai devynios galybės. Tai - labai individualu. Tačiau, šiame straipsnyje įvardijami keli efektyvūs meilės darbui patarimai, kurie gali pakeisti Jūsų požiūrį, ar bent trumpam atitraukti nuo šnipinėjimo svetimuose socialinių tinklalapių profiliuose. Mainais siūlome štai ką:

PRAŠYKITE. Jei neprašysite – niekas tikrai nesikeis. Jei esate rimtas darbuotojas, Jūsų vadovai garantuotai nenori Jūsų prarasti nei fiziškai, nei psichologiškai, todėl jie taip pat nori žinoti, kas galėtų išlaikyti Jūsų susidomėjimą (pasitenkinimą, darbingumą) darbu. Jie džiaugtųsi, jei kreiptumėtės su prašymu, užuot išėję iš darbo, o Jūs, gavę tai, ko prašėte, atsidėkotumėte stengdamiesi atlikti savo darbą kuo geriausiai. Ko prašyti? Tikriausiai nevertėtų siekti kraštutinumų ir iš karto norėti dvigubo atlyginimo, ar apsikeisti su vadovais pareigomis (nors jei esate to vertas, belieka tai įrodyti). Nuodugniai ištirkite, ko Jums trūksta:

• Kurie darbo ypatumai priverčia entuziastingai šokti iš lovos rytais?
• Jei turėtumėte labai daug pinigų, išėjus iš darbo, ko labiausiai iš ten ilgėtumėtės?
• Kokių permainų reikėtų, kad norėtumėte   šiame darbe ilgam pasilikti?
• Jei būtumėte vadovas, ką pakeistumėte savo darbe?

Tokio pobūdžio klausimai padės atskleisti Jūsų troškimus. Prašyti reikia tinkamu momentu ir pokalbį pradėti kryptingai. Eikite prie esmės, pirmiausia padėkokite asmeniui, kad jis skyrė Jums laiko, ir pasakykite, kad kreipiatės su prašymu. Be išvedžiojimų, kaltinimų ir kritikos, aiškiai ir konkrečiai išdėstykite savo poziciją. Žinoma, daugelis skaitytojų jau dabar galvoja: „Bijau, galiu netekti darbo, susigadinsiu santykius su savo vadovybe, niekas manęs neklausys“. O Jūs pažvelkite baimei į akis ir, pamatysite, kad tai nėra taip jau baisu, kaip tikėjotės. Viskas yra paprasta. Baimei nugalėti reikia numatyti kliūtis ir problemas, susijusias su Jūsų prašymu, ir išdėstyti jų pašalinimo būdus. Ieškokite sprendimų, tinkančių ne tik jums, bet ir komandai. Visada prieš ko nors prašydami, pagalvokite – kokia gi jiems iš to nauda?Apgalvokite, kodėl tam asmeniui naudinga patenkinti Jūsų prašymą, ką jis iš to laimės, ar patenkinti šį pageidavimą yra lengva, ar tai daug sudėtingiau. Jei įrodysite naudas, turėsite daugiau galimybių sulaukti teigiamo atsakymo. Atminkite:

1. Jei sulauksite atsakymo „Ne“? Paprašykite dar kartą, tik kitokiu būdu ar kitu laiku. Arba tiesiog pasiteiraukite, ką Jūs galėtumėte padaryti, kad prašymas būtų patenkintas (pažadėkite surasti kitą tinkamą sprendimą). Jei vis tiek gaunate neigiamą atsakymą, pasiteiraukite apie kitas galimybes, jei tai, ko prašote neįmanoma. Nepasiduokite. Paklauskite, ar tai tikrai galutinis atsakymas. Būkite pasirengę bendradarbiauti ir, žinoma, būkite tikslus žmogus, neverskite darbdavio spėlioti, nes spėliojimai dažnai būna klaidingi.
2. Atsakomybė. Suvokite, kad tai Jūs renkatės darbą, viršininkus, vyrą, gyvenimo būdą ir visa kita. Jūs sprendžiate, kiek ilgai pasilikti esamoje padėtyje, ne kiti. Kiti negali suteikti reikiamo ar trokštamo gyvenimo, tai tik pakeleiviai. Yra puikus posakis: „Kai rodote pirštu į ką nors, atsiminkite, kad kiti trys pirštai nukreipti į Jus“

Ką reiškia imtis atsakomybės?

• Kruopščiai įvertinti ir sudaryti smulkų mėgstamų ir nemėgstamų darbo užduočių sąrašą.
• Įvertinti pastarojo meto savo darbo rezultatus ir rasti taisytinų dalykų.
• Pasikalbėti su sėkmingais darbuotojais apie darbą ir tai, ko iš jo norėtumėte.
• Tiksliai įvertinti savo vaidmenį dėl darbe iškilusio nepasitenkinimo.
• Ištirti visas pasirinkimo galimybes ir sudaryti jų sąrašą.
• Ištirti visas (norisi padėti tris šauktukus) pasirinkimo galimybes ir sudaryti jų sąrašą.
• Nustatyti, kas yra įmanoma ir kas ne, kalbant apie įstaigos kultūrą, vadovavimą ar taisykles.
• Surizikuoti ir pasikalbėti su žmonėmis, galinčiais padėti arba išbandyti kai ką nauja.
• Vengti „kaltųjų žaidimo“, o pradėti nuo A, kad nusigauti iki Z.
• Sudaryti karjeros planą, nes kieno gi tai karjera? Sužinokite įmonės tendencijas, mokymosi būdus ir daugeriopas karjeros galimybes. Tuomet žvelkite į priekį, ieškodami ryšių, nusistatydami tikslus, turėdami aiškų planą.
• Išbandyti visus mokymosi būdus ir parinkti tinkamiausią sau. 70 proc. suaugusiųjų semiasi žinių praktiniu būdu (dirbdami). 20 proc. mokosi, sekdami kitų pavyzdžiu – stebėdami ir bendraudami su patarėjais, pasiskirstę funkcijomis, kreipdamiesi į instruktorius. 10 proc. suaugusiųjų mokosi lankydami kursus, iš knygų, kitos medžiagos, interneto. Taigi, pasirinkite tinkamiausią būdą įgyti reikiamų žinių ir nebijokite susirasti patarėją (moterims dažnai patarėjas būna visai šalia – jų vyrai, antrosios pusės), pasisiūlykite dirbti projekto laikinoje grupėje, savanoriu ten, kur dirba sėkmingi asmenys, galintys Jums padėti.
• Viską paskaičiuokite ir remkitės savo skaičiavimais. Tai nereiškia:“ Noriu, kad pakeltumėte man algą, nes man reikia pinigų, aš to vertas, o jei atsisakysite – išeisiu iš darbo“. Tai puikus susimovimo pavyzdys, nors gan dažnas reiškinys.  Skaičiavimai, tai: paskaičiavimai savo metinių pastarųjų trejų (tarkim) metų atlyginimai ir palyginimai su duomenimis apie Jūsų gyvenimo lygį, infliaciją ir pan. Apsvarstykite  ir įvertinkite savo indėlį į komandos, vadovo ir visos įstaigos darbą. Surinkite visas reikšmingas padėkas, įvertinimus, sveikinimo laiškus. Jei reikia, luktelėkite keletą mėnesių, kol bus įmanoma pakelti algą ar gauti priedus, tačiau susiderėkite dėl kitų trokštamų dalykų iki tol.

Konfucijus yra pasakęs „ Pasirinkite mėgstamą darbą ir daugiau gyvenime Jums nereikės dirbti nė dienos.“