LAIKO RIJIKAI: KAIP SU JAIS KOVOTI? „Bloga žinia – laikas skrenda, gera žinia – tu esi pilotas.“ /Michael Altshuler/ „Neturiu laiko“, „laikas pinigai“, „nieko nespėju“, „vėluoju“, „atsiprašau, buvau taip užsiėmusi!“. Šios frazės yra tapusios šiuolaikiniu himnu, kurį diena iš dienos dainuojame pačios ir girdime dainuojant kitus. Mums visiems trūksta laiko tam, kad padarytume daugiau, „būtume daugiau“ ir turėtume daugiau. Dalykas tas, kad visiems yra duotos tos pačios kasdienės 24 valandos. Tai kaip tuomet čia yra, kad kai kurie žmonės išspaudžia daug daugiau iš kiekvienos dienos nei tu? Visą dieną lakstei, plušai, o taip  ir nepasiekei jokio rimtesnio rezultato? Kas suryja tavo laiką?

Žemiau rasi pagrindines technikas, kurias naudoja pasaulio galingieji, kad prailgintų dieną ir laimėtų papildomų valandų darbingo laiko tam, kad po darbo turėtų daugiau laiko...asmeniniam gyvenimui. Taigi, liaukis kalbėjusi apie tai, kaip tau trūksta laiko, susipažink su savo laiko „rijikais“ ir išmok, kaip jų išvengti, kad savo darbo dieną išnaudotum maksimaliai produktyviai.

1. Startuok anksčiau. Kiekvienas bėgikas žino, kad tam, jog sėkmingai pasiektum finišą, gyvybiškai svarbus yra teisingas startas. Viskas, ko reikia sėkmingam darbingumui, yra pozityviai nusiteikti dienos pradžioje. Rytas – pats tinkamiausias metas pagalvoti, kaip ši diena priartins tave prie užsibrėžto tikslo, ir, ką tu gali padaryti, kad dienos pabaigoje būtum patenkinta savimi. Taigi pradėk keltis pusvalandžiu, o dar geriau – valanda anksčiau nei buvai iki šiol įpratusi. Ilgainiui įsitikinsi, kad rami, ne chaotiška ryto pradžia gali tapti tavo profesinės sėkmės garantu!

2. Užrašyta – padaryta. Ar žinojai, kad tinkamas 10 minučių pasiruošimas darbo dienai leidžia sutaupyti net 2 valandas darbo laiko? Tai tiek laiko tu išsvaistai, bandydama pasirinkti, ką turėtum padaryti, ir „mėtydamasi“ nuo vieno darbo prie kito, neturėdama iš anksto paruošto plano. Geriausia, jei įprasi susirašyti darbų sąrašą dar prieš pradėdama dirbti (net prieš įsijungdama kompiuterį) arba dienos pabaigoje. Kiekvienos dienos ryte pirmiausia numatyk atlikti patį nemaloniausią, daugiausiai pastangų reikalaujantį darbą. Jei prie kiekvieno darbo užsirašysi numatomą jo atlikimo laiką, lengviau kontroliuosi visų darbų trukmę ir nuvysi pagundą užsimoti pernelyg plačiai. Laiko planavimo specialistai primygtinai siūlo kruopščiai suplanuoti tik 60 proc. darbo laiko – likę 40 proc. tebūnie laiko sąnaudos nenumatytoms smulkmenoms. Kasdien numatyk 3­-6 darbus, kuriuos būtinai turi padaryti. Atmink, kad geriau vieną darbą padaryti iki galo, negu du darbus - pusėtinai. Taigi geriau numatyk padaryti mažiau, bet iš tikrųjų, 100 procentų. Taip pat įpratink save rasti laiko kiekvieną sekmadienio vakarą, kad preliminariai susiplanuotum ateinačią savaitę. Įpratusi planuoti, pirma, visuomet turėsi kryptį, t.y. žinosi tiksliai, ką turi daryti, ir, antra, jausiesi produktyvi dienos pabaigoje.

3. Elektroninis paštas – darbo stabdis. Kiek naujų laiškų randi savo elektroninio pašto dėžutėje kiekvieną rytą? Kiek iš jų yra tiesiogiai susiję su tavo darbu? Gal tikrini paštą dar tebegulėdama lovoje? Ir po to nuolat dienos bėgyje? O po to jauti stresą, nes turi 15 darbų, kurie turi būti padaryti? Kiek laiko sugaišti skaitinėdama ne pirmos svarbos laiškus, kai tuo metu svarbiausi darbai dėl to laukia savo eilės? O juk kai kurios iš mūsų turime ne vieną elektroninio pašto adresą! Tikrink elektroninį paštą vieną kartą arba dukart per dieną ir tegul tai nebūna pirmas dalykas, kurį darai atsikėlusi iš ryto. Nusistatyk tam tikrą valandą dienoje, kurią tikrinsi savo elektroninį paštą ir atitinkamai atsakysi į gautus laiškus. Kai darbas veja darbą, elektroniniams laiškams, kurie nėra neatidėliotini, skaitinėti skirk ne dienos pradžią, kai protas skaidriausias, o atokvėpio valandėlę.

4. Be telefono – kaip be rankų? Kiek kartų per dieną tikrini savo telefoną pažiūrėti, ar niekas neskambino arba neparašė žinutės? Ar neieškai praleistų skambučių arba žinučių, pietaudama su šeima ar draugais? Rinkis į kuriuos skambučius privalai atsakyti. Pažodžiui. Jeigu tai tikrai svarbu, kiti paliks žinutę. Tikrink telefoną vieną kartą arba dukart dienos bėgyje ir naudok balso paštą tam, kad informuotum kitus (pvz. “Atleiskite, šiuo metu negalėjau atsakyti į jūsų skambutį, bet aš paskambinsiu jums 11 valandą. Jeigu jūs man skambinote po 11 valandos, aš jums paskambinsiu kitą darbo dieną.”).

5. Socialiniai tinklalapiai. Taip, Facebook, Twitter ir kiti socialiniai tinklalapiai yra tikri „laiko rijikai“ ir „meistrai“ negailestingai atimti iš tavęs valandų valandas. Ar tikrini Facebook arba Twitter ar kitą socialinį tinkalapį kas pusvalandį, netikėtai pagauta nuobodulio, ir žiūrinėji kitų įkeltas nuotraukas, naujus straipsnius, YouTube video vaizdelius ir t.t.? Pradėk naudoti nemokamas Leechblock (jeigu tavo interneto naršyklė - Firefox Extension) arba Stay Focused (jeigu tavo interneto naršyklė - Google Chrome) programas tam, kada būtų užblokuotas tavo prisijungimas prie tam tikrų socialinių tinklalapių ar kitų dėmesį atitraukiančių internetinių puslapių tam tikromis dienos valandomis, kuriomis nori būti darbinga, arba nusistatyk maksimalų laiko limitą, kurį leisi sau praleisti juose.

6. Dolce far niente (iš it. kalb. „saldus nieko neveikimas). Jei skaitei Elizabeth Gilbert knygą „Valgyk. Melskis. Mylėk“, turbūt prisiminsi tą vietą knygoje, kurioje amerikietė aprašo savo gyvenimą Italijoje ir itališko gyvenimo stilių: esą, nieko neveikimo grožis yra tikro italo bet kokio darbo tikslas, galutinis laimėjimas. Nori patirti malonumą? Ketini padaryti tai dabar? Italai, tai išgirdę, tave nuoširdžiausiai pasveikins ir niekas neklaus: „Ar tu to nusipelnei? Ar gali sau tai leisti?“. Mums, moterims, turbūt nebūtina gyslose turėti pietietiško kraujo, kad sugebėtume jausti tobulą pasitenkinimą iš nieko neveikimo. Pripažinkime, esame karalienės daryti kvailus ir beprasmius dalykus internete – kas jau kas, bet mes mokame, kaip praleisti išitisas valandas tikrinant naujus tinklalapius, skaitant naujienas ir pan. Ir pripažinkime, ar tai ne kas kita kaip laiko švaistymas? Visgi, jeigu tau patinka iki begalybės naršyti internete, ieškant įkvėpimų savo kūrybingumui ir „dolce far niente“ tavo gyvenimo filosofijoje – gyvybiškai svarbus, iš anksto susiplanuok, kuriomis valandomis darysi pertraukėles ir kokio ilgumo. Nusistatyk 30 minučių intervalus, per kuriuos susikoncentruok ties viena užduotimi. Daryk 15-20 minučių pertrauką kas 2 valandas ir laisvai rinkis, ką tuo metu darysi – „peržiūrėsi“ internetą pagal savo pomėgius, o gal sušoksi šokį prieš veidrodį pagal savo mėgstamą dainą, padarysi keletą pilvo presą stiprinančių pratimų ar išeisi su kavos puodeliu į lauką įkvėpti gryno oro?

Esmė yra sąmoningas noras ir pasiryžimas daryti gyvenime tai, kas tau yra svarbu. Karts nuo karto paklausk savęs: „Kur šiuo metu esu? Kur noriu būti? Ar tikrai skiriu laiko tam, kas man yra svarbu, prasminga? Ar tai, ką dabar darau, veda mane arčiau prie tikslo, kurį noriu pasiekti?“. Žinok, ko tu sieki – kaip tai atrodys, kai bus pabaigta? Kartkartėmis stabtelėk ir pažiūrėk, ar nenukrypai nuo plano. Pradėk vesti žurnalą arba užrašų knygutę apie tai, ką pasiekei (išbandyk nemokamą internetinį pasiekimų žurnalą Penzu). Dirbdama klausykis motyvuojančios optimistinės muzikos, kuri palaikytų aukštą tavo energijos lygį. Susirask arba susikurk tokią vietą darbui, kurioje ilgiausiai išbūni neatitraukta dėmesio (kai dirbu, mano akiratyje negali būti jokių užkandžių!). Išjunk televizorių. Nesakyk „Turėčiau padaryti“, sakyk „Padarysiu“. Nes gyvenime nėra bandymų, yra tik „darai“ arba „nedarai“. Taigi liaukis atidėlioti ir ieškoti pasiteisinimų - tiesiog daryk tai!